paskuojis

paskuõjis, -ė adj. (2) Rt, Kv, End, paskúojis (1) žr. paskujis: 1. Mūso gyvenimas paskuõjis, už girės kitas kulkozas Jdr. Paskuõjasis rašymas daug yra teisingesnis už pirmąjį Jn. Šiandien paskuõjasis [gegužės] ketvirtadienis Kl. Ten an pat galo paskúojasis kiemas Vž. Anų troba buvo paskúojė, i ta nudegė Ms. Kęstuk, ka munie (man) būtum paskuõjis sykis! Jdr. Ligonis, matydamas dievų rūstybę, paskuojus apžadus darė S.Dauk. Eik šen, matuše, ben pas langelio, ben paskuõjį kartelį Vž. 2. Atidaviau paskúojį, i pati nebturėsiu Ms. Paskuojė, baisioji, ta nuodingoji [slibino galva] gyliu sieksniniu taikė Nagliui į širdį S.Čiurl. Įmanytų ans paskuõjį kąsnį mun iš burnos išgrėbti Vvr. Svotbai reik paskuojį grašį pristatyti TP1880,41. 3. Paskuojūsiūse metūse muno buvimo Žemaičiūse stojęs baisus atsitikimas BM334. Parvis tankesniai lig paskuojų laikų vadino jus (juos) getais S.Dauk. ║ paskutiniu laiku buvęs: Tą paskuõjį pirmininką nuteisė penkis metus Jdr. Jė, tas paskúojis daktaras tai buvo daktaras! Ms. 4. Buvę tenai kitą kartą venedai, penai, estai, o tų paskuojų būdas ir tikėjimas vienoksai S.Dauk. Du paskuojuoju, staigu atsibudusiu, šokos ir į ginklą kibo S.Dauk. Šiuodu paskuojuoju pradėjo ginčytisi ir peštisi LC1886,50. 5. žr. paskujis 7: Paskúojis daiktas y[ra] vaikščioti po kaimus Ms. ║ šlykštus: Paskuõjų žodžių turi prysiklausyti par svieto vaikius Jdr.

◊ ikì (ligì) paskuõjo (paskuõjojo)

1. visi iki vieno: Žolės, giliai leidančios šaknis, užvis varputys, neskundant nė kokio vargo, iki paskuojo tur būti išnovytos S.Dauk. Velijos iki paskuojo irose pačiose pilės užsirausti nekaip neprieteliams pasiduoti S.Dauk.

2. iš visų jėgų: Tuoįtimpos turėjo stengti ir kariauti lig paskuojojo, norėdamys liuosais išlikti ir po seno gyventi S.Dauk.

paskuõjis gãlas mirtis, pražūtis: Jau buvo paskuojis galas S.Dauk. Nusiminusi laukia paskuojo galo S.Dauk.